English Latviešu

Žaliavos

Kviečiai – pirmoji pagal svarbą žemės ūkio kultūra Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Nepriklausomybės metais išaugęs modernus Lietuvos žemės ūkis pavertė mūsų šalį konkurencinga kviečių augintoja ir eksportuotoja. Šiandien puikią lietuviškų kviečių kokybę jau žino ir pažįsta reiklūs vartotojai tolimiausiuose planetos kampeliuose. Vis dėlto didžiausią vertę kraštui galima sukurti perdirbant savo pačių žaliavas ten pat, kur jos užaugintos; ir eksportuojant jau nebe žaliavą, o pagamintą aukštos pridėtinės vertės produkciją.

Tą šiandien ir daro AB Amilina. Mūsų krakmolo gamykla Panevėžyje per metus perdirba 450 tūkstančių tonų kviečių, maždaug trečdaliu sumažindama Lietuvos eksporto perteklių. Panevėžys – Pabaltijo „kviečių juostos“ centras. Baltijos kviečių juosta – tai derlingo dirvožemio plotai, esantys grūdinių kultūrų auginimui ypatingai palankioje klimato zonoje. Juosta prasideda Rytprūsiuose (dabartinė Rusijos Kaliningrado sritis, dar XIX a. buvusi visos Vokietijos aruodu) ir tęsiasi iš Pietų į Šiaurę per Didžiąją Lietuvos Vidurio Lygumą iki pat pietinės Latvijos. Įdomu tai, kad tai pats labiausiai į Šiaurę nutolęs, bet dar beveik idealiai palankus augalininkystei mūsų planetos kampelis.

Lietuvos ūkininkai tradiciškai augina aukšto baltymingumo kviečius, garsėjančius savo duonos kepimui tinkamomis savybėmis. Kasmet nuo 500 tūkst. Iki 1 mln. t šių puikių javų eksportuojama į Šiaurės Afriką, Vidurio Rytus, kitas ES šalis. Tokie kviečiai yra labai gera žaliava aukščiausios kokybės glitimui, kurį gamina AB Amilina. Toks glitimas dar geriau tinka pagerinti iš kitų grūdų gaminamų miltų kokybei. Tad jį noriai perka tolimų šalių malūnininkai, kepėjai, specializuotų aukštos kokybės pašarų gamintojai.

zemelapis_lt.jpg

 

© 2008—2009 Amilina. Visos teises saugomos. Sprendimas: Fresh Media